Rugsėjo 21 dieną KTU Vaižganto progimnazijoje vyko oro pavojaus pratybos. Jų tikslas- praktiškai patikrinti, ar mokiniai ir darbuotojai žino, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą, ar geba ramiai pasiekti saugias vietas ir ar mokyklos parengti veiksmų algoritmai yra aiškūs bei tinkami.
Išgirdę sutartą signalą, mokiniai, lydimi Mokytojų ir mokinio padėjėjų, iš kabinetų judėjo į klasėms paskirtas saugias vietas. 1-4 klasių mokiniai rinkosi priestato pirmajame aukšte ir rūsyje, o 5-8 klasių mokiniai – senojo pastato pirmajame ir cokoliniame aukštuose pažymėtose saugiose vietose.
Po pratybų pakvietėme savo patirtimi pasidalyti mokinius, tėvus ir darbuotojus. Iš viso gavome 119 atsakymų.
Dauguma žinojo, kaip elgtis
Apklausa parodė, kad pagrindinis pratybų tikslas pasiektas. Beveik 98 proc. atsakiusių mokinių nurodė, kad jiems buvo aišku, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą. 85 proc. mokinių dar prieš pratybas žinojo savo klasės saugią vietą, o dauguma pratybų metu jautėsi ramiai.
Mokytojams ir kitiems darbuotojams veiksmų algoritmas taip pat buvo aiškus – taip atsakė 20 iš 21 apklausoje dalyvavusio darbuotojo. Didžioji dauguma teigiamai įvertino judėjimo maršrutus, o 20 darbuotojų nurodė, kad pratybų metu jautėsi ramiai.
Tėvų apklausa patvirtino, kad informacija apie pratybas buvo suprantama: 48 iš 50 tėvų ją įvertino kaip aiškią ir pakankamą. 45 iš 49 į klausimą atsakiusių tėvų teigė, kad jų vaikas po pratybų žinojo, kur mokykloje turėtų eiti kilus oro pavojui. Dauguma vaikų apie pratybas namuose kalbėjo ramiai, teigiamai arba neutraliai.
Grįžtamasis ryšys padėjo pastebėti tobulintinas vietas
Pratybos reikalingos ne vien tam, kad pakartotume žinomus veiksmus. Jos leidžia saugioje aplinkoje pamatyti tai, ką būtina patobulinti iki realaus pavojaus.
Svarbiausia apklausose išryškėjusi problema -signalų girdimumas. Abu signalus aiškiai girdėjo 27 iš 47 į klausimą atsakiusių mokinių ir 7 iš 21 darbuotojo. Prasčiau signalas girdėjosi cokoliniame aukšte, mažosios sporto salės pagalbinėse patalpose ir kai kuriose kitose saugiose vietose. Po pratybų buvo patikrinta mokyklos skambučio automatika. Toliau tikrinsime, ar signalai patikimai girdimi visose mokyklos erdvėse.
Taip pat sulaukėme pastabų dėl kai kurių patalpų vėdinimo, vietos trūkumo, langų, mokinių srautų susikirtimo ir drausmės judant koridoriais. Aptartas geriamojo vandens, pirmosios pagalbos priemonių, veiklų ilgesnio laukimo metu ir pagalbos mokiniams organizavimas.
Atsižvelgdami į apklausų rezultatus tikslinsime Mokytojų ir mokinių veiksmų algoritmus, saugių vietų paskirstymą ir judėjimo tvarką. Koridoriais judama laikantis dešinės pusės, mokiniai neatsiskiria nuo savo grupės, o saugioje vietoje pirmiausia suskaičiuojami.
Po pratybų darbuotojus dar kartą informavome palyginamuoju algoritmu aiškiai atskirdami oro pavojaus ir gaisro signalus bei veiksmus: oro pavojaus metu judama į mokyklos viduje nustatytas saugias vietas, o kilus gaisrui – iš pastato į pažymėtą susirinkimo vietą mokyklos aikštyne.
Saugumas yra bendras susitarimas
Pratybos dar kartą parodė, kad svarbiausia – ramus, aiškus ir organizuotas veikimas. Pavojaus metu vaikai yra visų mokyklos darbuotojų rūpestis. Net tuo metu pamokos neturintys darbuotojai padeda kolegoms, reguliuoja mokinių srautus ir pasirūpina tais, kuriems reikia papildomos pagalbos.
Dėkojame mokiniams, Mokytojams, darbuotojams ir tėvams už dalyvavimą bei išsakytas pastabas. Grįžtamasis ryšys padeda mums ne formaliai atlikti pratybas, o nuosekliai kurti visiems suprantamą ir praktiškai veikiančią saugumo sistemą.
Tokias pratybas kartosime, išbandydami veiksmus ir kitomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, per pertrauką, kai mokiniai yra skirtingose mokyklos erdvėse. Kuo geriau veiksmus išmokstame ramioje aplinkoje, tuo užtikrinčiau galime reaguoti kilus tikram pavojui.





