KTU Vaižganto progimnazijoje pilietinis ugdymas yra viena stipriausių ir labiausiai bendruomenę telkiančių veiklos krypčių. Mums pilietiškumas nėra tik valstybinių švenčių minėjimas, datos vadovėlyje ar formali pamoka. Tai kasdienis veikimas, atsakomybės prisiėmimas, pagarba valstybei, įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą ir gebėjimas veikti tada, kai to reikia.
Progimnazijoje pilietinis ugdymas ir atsparumas kuriami kaip nuosekli sistema, jungianti formalųjį ugdymą, neformalųjį švietimą, jaunųjų šaulių veiklą, pilietines iniciatyvas, mokyklos tradicijas, darbuotojų ir tėvų atsparumo stiprinimą, socialines partnerystes bei vadovų lyderystę. Siekiame, kad mokiniai ne tik sužinotų apie valstybę, jos istoriją ir demokratines vertybes, bet ir patirtų, kad patys yra aktyvi Lietuvos dalis.
Pilietiškumo temos integruojamos į istorijos pamokas, klasės valandėles, socialinio ugdymo veiklas. Mokiniai kalba apie Lietuvos valstybingumo raidą, laisvės kovų istoriją, demokratijos principus, piliečio atsakomybę, krašto apsaugą, saugumą ir atsparumą.
Vyresnėse progimnazijos klasėse mokiniai supažindinami su pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso temomis, kurios padeda suprasti valstybės, teisės, demokratijos, saugumo ir pilietinės atsakomybės ryšį. Ugdome sąmoningą, atsakingą ir vertybėmis besivadovaujantį Lietuvos pilietį.
Pilietiškumas progimnazijoje stiprinamas ne tik pamokose, bet ir per neformaliojo švietimo veiklas, renginius, žygius, akcijas bei bendruomenines iniciatyvas. Mokiniai skatinami patirti, kad pilietiškumas nėra vien teorinė sąvoka – tai realus veikimas, pagalba kitam, pagarba bendruomenei ir gebėjimas prisiimti atsakomybę.
Mokiniams sudaromos galimybės dalyvauti įvairiose pilietinėse, patriotinėse, atminties ir bendruomenę telkiančiose veiklose. Tokios patirtys ugdo savarankiškumą, atsparumą, lyderystę, bendrystę ir supratimą, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie stipresnės Lietuvos kūrimo.
Viena ryškiausių progimnazijos pilietinio ugdymo krypčių – jaunųjų šaulių veikla. Jaunųjų šaulių būrelis mokykloje aktyviai veikia nuo 2018 metų. Ši veikla ugdo mokinių drausmę, atsakomybę, komandinį darbą, pasitikėjimą savimi, lyderystę, pagarbą bendruomenei ir valstybei.
Jaunieji šauliai progimnazijoje tampa ne tik veiklų dalyviais, bet ir bendruomenės pagalbininkais, renginių organizatoriais, idėjų generatoriais ir atsakingais mokyklos gyvenimo kūrėjais. Jie padeda palaikyti rimtį ir tvarką mokyklos renginių metu, prisideda prie pilietinių iniciatyvų organizavimo, telkia mokinius ir tampa gyvu pavyzdžiu, kad pilietiškumas reiškia veikti, o ne stebėti iš šalies.
Šios krypties lyderis – istorijos mokytojas metodininkas, jaunųjų šaulių vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos narys ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų savanoris Nerijus Navickas. Jo profesinis kelias jungia istorijos mokymą, šaulišką veiklą, pilietinę lyderystę ir praktinį atsparumo ugdymą. Mokytojas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos instruktoriaus kursą, Lietuvos kariuomenės mokyklos pradinio puskarininkių karjeros kurso modulius, apdovanotas Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“. Nerijus Navickas taip pat yra ŠMSM „Metų mokytojo“ premijos laureatas ir Kauno miesto Metų mokytojas. Jo veikla rodo, kad istorijos mokymas gali tapti gyva pilietiškumo, atsakomybės ir lyderystės mokykla.
Progimnazijos mokiniai aktyviai dalyvauja šalies pilietinėse iniciatyvose ir atminties renginiuose. Jaunieji šauliai ir mokyklos bendruomenė dalyvauja pagarbos bėgimuose „Gyvybės ir mirties keliu“, „Runway Run“, “Samaningi kilometrai” žygiuose, valstybinių švenčių renginiuose, pilietinio atsparumo dienose ir kitose veiklose.
Svarbi patirtis – ištvermės žygiai, kuriuose mokiniai ne tik įveikia fizinius iššūkius, bet ir geriau pažįsta Lietuvos istoriją, mokosi veikti komandoje, padėti vieni kitiems, ištverti sunkumus ir pagerbti praeities didvyrius. Tokios patirtys padeda mokiniams suprasti, kad pilietiškumas nėra vien žinojimas – tai realiai nueiti kilometrai, bendri darbai, pagarba istorijai ir gebėjimas veikti kartu.
Ypatingą vietą mokyklos gyvenime užima laikotarpis nuo Sausio 13-osios iki Kovo 11-osios. Tai intensyviausias pilietinio ugdymo metas, kai visa bendruomenė įsitraukia į atminties, vienybės ir valstybingumo veiklas.
Sausio 13-ąją progimnazijos bendruomenė renkasi stadione prie atminties laužo, skamba dainos, geriama arbata, vyksta pagarbos bėgimas. Prieš Kovo 11-ąją organizuojama tradicinė „Tėvynės pamoka“, įtraukianti mokinius, mokytojus, tėvus, jaunuosius šaulius ir socialinius partnerius. Kovo 11-osios šventinėje eisenoje kasmet susiburia vis daugiau progimnazijos bendruomenės narių.
Šventės progimnazijoje nėra vien sceniniai renginiai – jose nelieka pasyvių stebėtojų, nes kiekvienas kviečiamas tapti gyvos pilietinės bendruomenės dalimi. Tikime, kad tradicija tampa stipri tada, kai vaikai jos laukia, kai joje dalyvauja ir kai patys jaučiasi reikalingi.
Pilietiškumą stiprina ir mokyklos bendruomeninės tradicijos. Viena jų- „Arbatos pertrauka“, gimusi kaip jaunųjų šaulių iniciatyva, kviečianti bendruomenę sustoti, pabūti kartu ir prie arbatos puodelio kurti artimesnį ryšį. Ši iniciatyva tapo Lietuvos Respublikos Prezidento projekto „Lietuvos galia“ nugalėtoja kategorijoje „Stipri Lietuva“. Tai svarbus įvertinimas, rodantis, kad stipri valstybė prasideda nuo stiprios, pasitikinčios ir viena kitą palaikančios bendruomenės.
Pastaraisiais metais progimnazijoje kryptingai stiprinama pilietinio atsparumo ir saugumo kultūra. Atsparumas suprantamas kaip visos bendruomenės gebėjimas išlikti ramiai, susitelkti, kritiškai vertinti informaciją, žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, ir prireikus padėti kitiems.
Saugumo kultūrą ugdome ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, darbuotojams bei tėvams. Progimnazijoje vyksta pirmosios pagalbos, civilinės saugos, reagavimo į ekstremalias situacijas ir kiti praktiniai mokymai. Mums svarbu, kad atsparumas nebūtų tik teorinis žinojimas – jis turi virsti aiškiais veiksmais, susitarimais ir praktiniu pasirengimu.
Vieno iš progimnazijos visuotinių tėvų susirinkimų metu atlikta virtuali apklausa parodė, kad 92 proc. dalyvių, išgirdę pavojaus signalą, pirmiausia pagalvotų apie vaikus. Tai labai aiškiai atskleidžia, kad bendruomenės atsparumas prasideda nuo šeimos pasirengimo ir aiškaus žinojimo, kaip elgtis. Todėl mokyklai svarbu kalbėti ne tik apie mokinių saugumą mokykloje, bet ir apie šeimos pasirengimą, veiksmų planą, išvykimo krepšį, kelionės planavimą ir gebėjimą susitelkti nepaprastųjų situacijų metu.
Pilietinio ugdymo ir atsparumo kryptį stiprina socialinės partnerystės. Vykdydama pilietines veiklas progimnazija bendradarbiauja su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjumi. Licėjaus vadovas Ričardas Žilaitis veda mokymus pilietinio atsparumo, civilinės saugos ir kitomis temomis, inicijuoja įvairias miesto bei šalies pilietines veiklas, aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos ugdymo įstaigomis ir dalijasi realia pasirengimo krizėms patirtimi.
Progimnazija taip pat bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno rinktine, Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi ir kitais socialiniais partneriais. Bendradarbiavimas leidžia mokiniams patirti pilietiškumą ne tik mokyklos erdvėje, bet ir platesniame miesto bei valstybės kontekste.
Progimnazijos pilietinio atsparumo kryptį stiprina ir vadovų lyderystė. Mokyklos vadovas, kalbėdamas apie pilietiškumą, saugumą ir atsparumą, turi ne tik administruoti procesus, bet ir pats rodyti pavyzdį – telkti, palaikyti, viešinti, jungti partnerius ir drąsinti bendruomenę kalbėti apie sudėtingas temas.
Direktorės Rūtos Songailienės dalyvavimas diskusijose, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, įsitraukimas į pilietinio atsparumo veiklas ir tarptautinių patirčių aptarimas yra svarbi progimnazijos kultūros dalis. Vadovo palaikymas padeda mokiniams, mokytojams ir tėvams suprasti, kad pilietiškumas nėra papildoma veikla šalia mokyklos gyvenimo – tai mokyklos tapatybės dalis.
Svarbi progimnazijos patirtis – dalyvavimas tarptautiniame forume „Kaip mokykla turi dirbti karo atveju“, kuriame buvo aptariama, kaip ugdymo įstaigos turi ruoštis ne teoriškai, o praktiškai: kaip priimami sprendimai, kaip telkiama bendruomenė, kaip organizuojamas reagavimas ir kaip užtikrinamas veiklos tęstinumas sudėtingomis aplinkybėmis.
Direktorė Rūta Songailienė dalyvavo diskusijų panelėje „Nuo pasirengimo iki reagavimo: mokyklos vadovo atsakomybė krizės akivaizdoje“. Šis dalyvavimas svarbus ne tik kaip progimnazijos patirties pristatymas, bet ir kaip aiški žinia bendruomenei – pilietinis atsparumas prasideda nuo vadovo atsakomybės, gebėjimo telkti žmones ir pasiryžimo veikti kartu.
Tame pačiame forume progimnazija dalyvavo idėjų mugėje „Mokykla saugiai visuomenei“, kur pristatė „Arbatos pertrauką“ su jaunaisiais šauliais. Tai simboliška, nes ši iniciatyva parodo, kad atsparumas gimsta ne tik per pratybas ar instrukcijas, bet ir per pasitikėjimą, ryšį, bendrystę ir kasdienius bendruomenę jungiančius veiksmus. Jaunieji šauliai šioje veikloje tampa aktyviais pilietinės kultūros kūrėjais – jie ne tik dalyvauja, bet ir telkia kitus.
Direktorės dalyvavimas diskusijose su kitų Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigų vadovais, Ukrainos, Japonijos ir Izraelio patirčių analizė bei bendradarbiavimas su pilietinio atsparumo srityje veikiančiais partneriais padeda progimnazijai stiprinti ne tik teorinį supratimą, bet ir praktinį pasirengimą. Karo Ukrainoje patirtys primena, kad mokykla krizės akivaizdoje yra ne tik ugdymo, bet ir bendruomenės saugumo, pasitikėjimo bei susitelkimo centras.
Progimnazijos pilietinė veikla yra pastebėta ir įvertinta nacionaliniu mastu.
Krašto apsaugos ministerijos konkurso „Vėliava mokyklai“ specialieji prizai – 2024 ir 2026 m.
Už nuoseklų pilietinių, patriotinių ir krašto gynybos nuostatų stiprinimą KTU Vaižganto progimnazija Krašto apsaugos ministerijos konkurse „Vėliava mokyklai“ specialiaisiais prizais buvo įvertinta net du kartus – 2024 ir 2026 m.
https://kam.lt/isrinkta-mokykla-kuri-taps-gedimino-pilies-boksto-veliavos-saugotoja/
Lietuvos Respublikos Prezidentūros projekto „Lietuvos galia“ įvertinimas – 2023 m.
Progimnazijos iniciatyva „Arbatos pertrauka“ pelnė nominaciją „Stipri Lietuva“. Tai įvertinimas už aktyvų pilietiškumo, bendruomeniškumo ir atsakomybės už valstybę ugdymą.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės apdovanojimas NATO narystės 20-mečio proga – 2024 m.
Progimnazijos bendruomenė buvo įvertinta už pilietines iniciatyvas, aktyvią bendruomenės veiklą ir mokinių įtraukimą į valstybės atminties bei pilietiškumo veiklas.
Mokytojo Nerijaus Navicko įvertinimai
Pilietinio ugdymo kryptį progimnazijoje stiprina istorijos mokytojo, jaunųjų šaulių vadovo Nerijaus Navicko lyderystė. Mokytojas yra ŠMSM „Metų mokytojo“ premijos laureatas, Kauno miesto Metų mokytojas, apdovanotas Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.
KTU Vaižganto progimnazijoje pilietinis ugdymas ir atsparumas reiškia ne baimės kultūrą, o žinojimą, pasitikėjimą, bendrystę ir pasirengimą veikti. Tikime, kad pilietiškumas stiprėja tada, kai mokinys ne tik išgirsta apie valstybę, bet ir pats patiria, kad yra jos dalis.
Mūsų tikslas – auginti sąmoningą, atsakingą, bendruomenišką ir pasirengusį Lietuvos pilietį.
https://www.ktuprogimnazija.lt/balandzio-11-d-vyko-progimnazijos-visuotinis-tevu-susirinkimas/
https://www.ktuprogimnazija.lt/sveikiname-35/
