Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija

Istorija

XIX a. pabaigoje atidaryta pirmoji mokykla Šančiuose. Tai buvo rusiška mokykla prie cerkvės – ir vadinosi ,,Cerkovno-prichodskaja škola“. 1908 m. pradėjo veikti pirmoji lietuviška mokykla.

1920 m. rugsėjo mėn. 20 d. atidaroma Kauno 2- oji vidurinė (dviklasė) mokykla. Po 18-os metų ji patampa Kauno 6-ąja gimnazija. Mokykla įsikūrė Šančiuose, kareivinių rajone (Staklių gatvėje) mediniame pastate, statytame dar caro laikais.

Pirmuosius mokslo metus pradėjo dvi klasės su 49 mokiniais. Pradžia sunki – klasės nebaigtos įrengti, mokymo priemonių nėra ir lėšos minimalios. Direktorius Jonas Eidukas ir darbštūs mokytojai sugebėjo įveikti sunkumus.

1923 m. vidurinė mokykla peraugo į progimnaziją (keturmetę). Mokyklos įvaizdis gerėjo, daugėjo mokinių. Kauno 2-oji progimnazija pagarsėjo kaip ieškanti mokykla – ji pasirinko komercinį tipą su sąskaitybos ir raštvedybos mokymu. Mokyklos patirtimi dalijosi ir kitos mokyklos. Švietimo ministerija siuntė net užsienio delegacijas susipažinti su mokyklos darbu.

Sąlygos mokyklai plėstis buvo geros. Šančiai – didžiausias Kauno priemiestis. Be to mokyklą lankė Panemunės ir Pakaunės kaimų vaikai. Mokyklai labai trūko patalpų. Kai 1925 m. buvo pradėta skirstyti dvarininko Sergejaus Fanstelio žemė, direktorius J. Eidukas išrūpino sklypą naujos mokyklos statybai (1,5 ha ploto su 58 ąžuolais). Direktoriui ir tėvų komitetui 12 metų teko įrodinėti, kad ir Šančių vaikams reikalinga gimnazija.

Per 1920-1937 metų laikotarpį Kauno 2-ąją progimnaziją baigė 273 mokiniai. Poetai Eduardas Mieželaitis, Julija Čaplikaitė ir Leonas Vainikonis, garsi aktorė Monika Mironaitė, profesorius Stasys Beniušis ir kt.

Pagaliau 1938 metais Šančių jaunimui atvėrė duris nauja ir erdvi Kauno 6-oji gimnazija. Jos projektą parengė ir statyboms vadovavo garsus Kauno architektas Stasys Kudokas. Pamatus gimnazijai pašventino vyskupas, o jos atidaryti atvažiavo ir pats Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

1938/39 m. gimnazijoje pradeda mokytis 611 gimnazistų. Buvo 16 klasių, dirbo 30 mokytojų (23 buvo baigę aukštąjį mokslą). Gimnazija moderni, aprūpinta naujausiomis mokymo priemonėmis (jos statyba ir įrengimas kainavo 1 milijoną litų). Ji greitai garsėja geru mokymo lygiu bei pavyzdinga tvarka. Besimokančiųjų daugėja.

1945 m. gimnazija perorganizuojama į Kauno 6-tąją berniukų ir Kauno 7-tąją mergaičių gimnazijas. Abi gimnazijos dirbo tose pačiose patalpose. Mergaitės mokėsi pirmoje pamainoje, berniukai-antroje. Vyko bendri renginiai, mokė tie patys mokytojai.

Ypač sparčiai mokinių skaičius pradėjo didėti nuo 1950m., kai prie gimnazijos buvo prijungtos pradinės klasės. Mokyklai teko dirbti dviem pamainomis. Nuo 1951 m. mokykla garsėjo sportiniais laimėjimais, įvairiais meno saviveiklos kolektyvais bei būrelių veikla.

1966-1981 m. buvo pereita prie kabinetinės sistemos, buvo atidaryta viena pirmųjų Kaune eksperimentinė „nulinukų“ klasė, buvo įrengtas techninių priemonių kabinetas. 1970 m. už techninių priemonių naudojimą pamokose Kauno 6-osios vidurinės mokyklos kolektyvas ir direktorius Pranas Munius gavo Visasąjunginės parodos Maskvoje apdovanojimus.

Nuo 1968 m. mokykloje vyresniųjų klasių mokiniai mokomi vairuoti automobilį.

1974 m. mokyklai suteiktas TSRS didvyrio Alfonso Čeponio vardas, kuris iki žūties gyveno Šančiuose. Mokyklos bendruomenė, įvertinusi A.Čeponio veiklą, 1989 m. atsisakė šio vardo.

1984-1994 m. mokyklai vadovauja Alfonsas Jarušauskas, kuriam pavyko užmegzti gerus ryšius su mokyklą šefuojančiomis įmonėmis „Liteksu“ ir „Metalu“. 1992 m. pastatomas priestatas su puikia sporto sale, valgykla ir erdviais kabinetais.

Keičiantis laikmečiui, mokyklai 1999 metais suteikiamas Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos vardas. Mokykloje sustiprintai dėstoma dailė, chorinis dainavimas ir biologija, mokoma automobilizmo. Aktyviai dalyvaujama miesto renginiuose, respublikiniuose projektuose, dalinamasi patirtimi su kitomis miesto ir respublikos mokyklomis.

2003 m. pasirašoma sutartis su Kauno technologijos universitetu dėl „Kryptingo meninio ugdymo su architektūros specializacija“ įgyvendinimo.

1994-2009 m. mokyklai vadovavo Valerija Gudonytė.

Nuo  2010 m. mokyklai vadovauja  Lydija Merfeldienė.

Tęsiant tradicijas ir siekiant toliau likti ieškančia, kuriančia, puikiai besimokančių vaikų mokykla, 2011 m.  iš naujo pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu. Abi sutarties šalys įsipareigoja aktyviai dirbti ieškant ir ugdant gabius vaikus bei užtikrinant „Kryptingo meninio ugdymo su architektūros specializacija programos“ tęstinumą: integraliai  architektūros pagrindus sufokusuojant ugdymo procese nuo 5 klasės.

Siekdama ir toliau likti ieškančia, kuriančia, puikiai besimokančių vaikų mokykla, yra pasirašoma bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu.

Nuo 2011 metų mokykla tampa KTU Kauno Vaižganto vidurine mokykla.

2012 m. mokykla tampa KTU Vaižganto progimnazija.

Nuo 2013 m. progimnazijoje aktyviai įgyvendinama „Gabių mokinių ugdymo programa“.

2015 m. progimnazija pelnė Europos paveldo ženklą kaip išskirtinis, autentiškas Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektas.

2016 m. mokykla tampa ECHA (European Council for High Ability) Europos talentų tinklo padaliniu ir aktyviai dirba su Europos talentų tinklo centru – Nacionaline moksleivių akademija vadovaujama buvusio šios mokyklos matematikos mokytojo Leono Narkevičiaus

Skip to content