Formalusis švietimas

1. Įgiję pradinį išsilavinimą, mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo (pirmosios dalies programą). Progimnazijos mokymosi aplinka sudaro galimybes mokinių aktyviam ugdymui, mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai.
2. Privaloma pagrindinio ugdymo ( I dalies) programa – ketverių metų, įgyvendinama 5–8 klasėse. Antrosios užsienio kalbos progimnazijoje pradedama mokyti 6 klasėje, ji yra privaloma.
3. Mokiniui iki 16 metų mokytis privaloma. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės.
4. Progimnazija, vykdydama pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi:
   1. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrosios programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“
   4.2. Bendraisiais ugdymo planais (atnaujinamais kas du metus);
   4.3. Progimnazija pasirengia ugdymo planą visai pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programai įgyvendinti neviršydama Bendruose ugdymo planuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę ir skiriamų lėšų.
5. Pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programos klasių, ugdymo turinys, remiantis Bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių pasiekimais, planuojamas savaitėmis.
6. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą arba naujai atėjusiam mokytis į progimnaziją mokiniui (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis (1 mėnesį):
   6.1. Pirmąjį programos vykdymo mėnesį 5-tų klasių mokinių pasiekimai išsiaiškinami individualiais mokinių pažinimo metodais;
   6.2. 5-tokų adaptaciniu laikotarpiu pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.
7. 5-8 klasių mokiniams privaloma socialinė – pilietinė veikla. Ji organizuojama pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas. Socialinė – pilietinė veikla siejama su bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.
8. Pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programos mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius (matematikos, chemijos, fizikos, architektūros pagrindų ir kt.) pagal polinkius ir gebėjimus, ugdymo turinys siejamas su gyvenimo praktika, išbandomos įvairios veiklos.
9. Mokinių konsultavimui skiriamos papildomos valandos.
10. Esant poreikiui progimnazija, mokiniams, kuriems sunkiau mokytis, arba atvirkščiai – kurie mokosi itin sėkmingai, kuriam laikui gali sudaryti individualius ugdymo planus.
11. Integraliai progimnazijoje vykdomos „Gabių vaikų ugdymo“ ir „Kryptingo meninio ugdymo su architektūros specializacija“ programos, dėstomas  „Architektūros pradmenų modulis“ (5-8 klasėse).
12. 5-8 kl. mokiniams organizuojami edukaciniai užsiėmimai KTU ir progimnazijos erdvėse (pagal mėnesio planus), kuriuos veda  KTU dėstytojai,  studentai.
13. Ugdymo karjerai specialistė, veda ugdymo karjerai užsėmimus, konsultacijas. Progimnazijoje  sudaromos sąlygos mokiniams susipažinti su darbo pasauliu  integruotų pamokų, klasių valandėlių, susitikimų su buvusiais mokiniais, studentais, išvykų ir kitų renginių  metu.
14. 8-tų klasių mokiniams organizuojamos pažintinės pamokos gimnazijose, kuriose mokytojams pamokas vesti padeda buvę mūsų progimnazijos mokiniai.
15. Mokiniai turi  galimybę tobulintis dalyvaudami įvairioje projektinėje, popamokinėje veikloje.
16. Kiekvienais metais organizuojamos įvairios veiklos „Mokomės kitaip ir kitur“, mokiniai įgytas žinias taiko praktikoje.  Šias veiklas organizuoti padeda  KTU ir kitų universitetų dėstytojai,  studentai.
17. Progimnazija mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir kitą informaciją tvarko Tamo dienyne, kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

Mokinių priėmimas mokytis

1. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos vadovui teikia prašymą  savivaldybės sistemoje arba mokykloje, pagal  priėmimo tvarką.  Prašymą už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų).
2. Asmuo pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, 5-ą klasę) priimamas pateikęs pradinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.
3. Asmuo, baigęs pradinio ugdymo individualizuotą programą (tėvams, globėjams, rūpintojams pateikus informaciją), priimamas mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos pirmąją dalį), pateikęs pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.
4. Jei asmuo baigė užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, priimamas mokytis kartu su bendraamžiais. Jei iš pateiktų asmens mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad asmens pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, asmuo turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau, tačiau tokiu atveju reikalingas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas.
5. Mokiniui prieš išvykstant iš mokyklos, kuri vykdė mokinio mokymą medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, išduodama pažyma apie mokymosi pasiekimus (pagal poreikį gali būti pateikiama ir mokinio laikino gydymo laikotarpiu).
6. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai gruodžio 1 d. ir (ar) kovo 7 d. Jeigu ankstesnėje mokykloje vadovaujantis ugdymo planu dalyko trimestrų ar pusmečio įvertinimas yra fiksuotas ne pažymiu, pusmečio ar metinis pažymys pagal dešimtbalę sistemą fiksuojamas iš šioje mokykloje įrašytų pažymių.

Mokinio nuoseklusis mokymasis

(kėlimas į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimas)

1. 5–8 klasės mokinys, neturintis nepatenkinamų metinių įvertinimų, keliamas į aukštesnę klasę.
2. Mokinys, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, į aukštesnę klasę keliamas fiksavus jam metinius vertinimus.

3. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) vertinimus, neatliktą socialinę pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę darbuotojai. Galutinį sprendimą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą, priima mokyklos vadovas ir tvirtina įsakymu.
4. Kėlimą į aukštesnę klasę, perėjimą prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, ugdymo programos kartojimą, jos baigimą, mokymosi pasiekimų gilinimą ir plėtojimą reglamentuoja Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas.
5. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 32 punktas: „Tuo atveju, kai mokykla turi įrodymų, kad keliamosios klasės mokinio mokymosi pasiekimai yra aukštesni, nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose, mokinys iki 14 metų tėvų (globėjų) prašymu (mokinys nuo 14 iki 18 metų savo prašymu ir turint vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą) ir mokinį ugdančių mokytojų, mokyklos vaiko gerovės komisijos pritarimu gali būti keliamas į aukštesnę klasę praleidžiant klasę ir baigti ugdymo programą sparčiau.“

Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų (pažymėjimų) išdavimas

1. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos) arba mokyklos vadovo sprendimu. 4-tų klasių mokinių dalyvavimas NMPP nuo 2025 metų privalomas. Mokinio pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinio mokymuisi planuoti. NMPP rezultatai aptariami su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie pageidauja, klasėje ir individualiai. Tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais;
2. Baigusiam Pagrindinio ugdymo programą (I dalį) mokiniui išduodamas Pagrindinio ugdymo (I-os dalies) pažymėjimas. Pažymėjime nurodomi išmokti dalykai ir socialinė – pilietinė veikla.

Medžiagą parengė: A.Butvilienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui